Grynas oras būtinas nuo pat mažumės, jis grūdina, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina maisto pasisavinimą, miegą. Bet žiemą, užklupus šalčiui, dauguma tėvų baiminasi, kad lauke vaikas nesušaltų. Kaip mažylį aprengti, kad ne tik nebūtų šalta, bet ir nesuprakaituotų? Ar galima leisti į lauką sergantį sloga, kosėjantį, turintį temperatūros vaiką? Kada verčiau likti namuose?
Kūdikiui lauką gali pakeisti balkonas
Žiemą kūdikį pratinkite prie lauko, kai temperatūra ne žemesnė kaip plius 3 laipsniai, pradėkite nuo 5–8 minučių, po to buvimą lauke kasdien ilginkite 10–15 min. Žiemą kūdikiui užtenka pabūti lauke 3 valandas, pusę jų prieš pietus ir tiek pat popiet. Vežkite jį į lauką, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip minus 10 laipsnių, o vyresnį vaikutį – iki 15 laipsnių. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į vėją – jeigu jis stiprus jaučiame didesnį šaltį negu rodo termometras.
Vežimėlyje gulintį kūdikį reikėtų aprengti šilčiau – juk jis lauke beveik nejudės, o gali net ir visą pasivaikščiojimo laiką išmiegoti. Ant vežimėlio dugno patieskite čiužinuką arba sulankstytą vilnonį pledą. Aprengtą mažylį apgaubkite šiltu miegmaišiu, o kai jis paūgės, galėsite aprengti kombinezoną. Kad būtų aiškiau, laikykitės tokios taisyklės: renkite kūdikį vienu sluoksniu drabužių daugiau negu apsirengiate pati. Veikiausiai pirmą kartą kūdikį apmuturiuosite per šiltai – juk dauguma mamų labiausiai bijo, kad vaikas nesušaltų. Jei namuose nurengusi kūdikį pastebėsite, kad jis išraudęs ir suprakaitavęs – kitą kartą aprengsite jį lengviau.
Pasivaikščiojimus lauke kūdikiui puikiai gali pakeisti balkonas. Tai ypač patogu mamai: kol mažylis miega, ji gali sutvarkyti namus, pagaminti pietus arba paskaityti. Aprenkite kūdikį lauko drabužiais, paguldykite į vežimėlio lopšį ir palikite balkone. Kuo anksčiau įpratinsite mažylį prie tokio buvimo lauke, tuo didesnė tikimybė, kad jis į tai reaguos ramiai.
Pirmą kartą palaikykite vaiką balkone 15–20 minučių, paskui – du kartus po pusvalandį, po to pamažu didinkite tokių išėjimų į lauką trukmę. Tinkamai aprengtas ir apsaugotas nuo vėjo sveikas kūdikis balkone gerai jaučiasi ir esant minusinei temperatūrai.
Renkamės tinkamus drabužius vaikščiojančiam mažyliui
Kitas dalykas, kai vaikas aktyviai juda. Vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė nei suaugusiųjų. Kai mamai šaltoka, vaikui normalu, o kai suaugusiam žmogui normalu, vaikui jau per karšta. Todėl kieme judantį mažylį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau nei jūsų pačios. Nuolat lakstydamas, šokinėdamas, nuo kalnelio važinėdamas rogutėmis, žaisdamas su sniegu mažylis greičiau sukais negu sušals. Renkite vaiką šiltais, judesių nevaržančiais drabužiais. Pravers ir kokybiškas kremas, saugantis rankas ir veidą nuo vėjo bei šalčio.
Visiškai beprasmiška apgaubti vaiko burną ir nosį šaliku. Joks šalikas negali konkuruoti su nosies gleivine ir prienosiniais ančiais, sušildančiais įkvepiamą orą. Be to, mažylio iškvepiamas šiltas oras sudrėkina audinį, o drėgnas šalikas šaldo veidą ir gali atsirasti nuožvarbų.
Sveikas ir tinkamai aprengtas vaikas žiemą gali išeiti į lauką po pusryčių, grįžti namo priešpiečių ir vėl išeiti prieš vakarienę.
Kaip suprasti, ar vaikui nešalta ir nekaršta?
Vyresnis vaikas pats pasakys, kad jam šalta ar per karšta, o apie mažesnio savijautą teks spręsti pagal jo elgesį. Jei mažyliui patogu, jis elgsis įprastai, jei jam per karšta, ims verkti, sukiotis, muistytis, bandys atsegti drabužius, nusismaukti kepurę ar gobtuvą, nusitempti pirštines, o jei vaikui šalta, jis bus dar neramesnis.
Lengviausias būdas nustatyti, ar vaikui lauke patogu, yra paliesti jo odą už apykaklės. Jei oda sausa ir šilta, viskas gerai, jei drėgna – vaikas sukaitęs, taigi, reikia grįžti namo ir persirengti.
Kūdikiui žiemą į lauką patartina pasiimti papildomą antklodę ar pledą, kuriuo galėsite prireikus užkloti. Tada pajudėsite link namų ir ten gerai sušildysite mažylį.
Ar galima leisti į lauką sergantį vaiką?
Viskas priklauso nuo vaiko būklės ir savijautos, taip pat nuo to, kokia liga jis serga. Jei vaikas nekarščiuoja, jaučiasi gerai, grynas oras padės pasveikti, palengvins kvėpavimą ir kosulį.
Todėl patartina išvesti į lauką pakosėjantį mažylį, jeigu jis gerai jaučiasi, neturi temperatūros ir sloga netrukdo kvėpuoti per nosytę.
Ūmiu infekcinių ligų laikotarpiu (kai kamuoja didelis karščiavimas, silpnumas, skausmas) į lauką vaiko, žinoma, neleisite, o ir jis pats vargu ar norės. Lauke būti nepatariama esant aukštesnei nei 37,5 laipsnių temperatūrai, juo labiau, kai spaudžia šaltukas. Fizinis aktyvumas ir kūno temperatūros palaikymas reikalauja daug energijos, o jos dabar labiausiai reikia kovai su liga.
Gydytojui skyrus lovos režimą, nors ir temperatūra nukrito, eiti į lauką taip pat negalima.
Jei liga užkrečiama, pavyzdžiui, gripas, nors ir vaiko būklė normali, nespėjusio pasveikti į lauką neleiskite. Net ir susilpnėjus gripo simptomams, komplikacijų grėsmė išlieka, be to, galite užkrėsti kitus.
Jei vaikui ligą sukėlė paprastas peršalimas, pasivaikščiojimus lauke galima ir reikia atnaujinti iškart, nukritus temperatūrai.
Grynas oras yra būtinas ką tik persirgusiam kvėpavimo takų liga (bronchitu, tracheitu, laringitu, plaučių uždegimu) vaikui.
Žinoma, iš karto po ligos neverta visą dieną išbūti lauke, iš pradžių derėtų apsiriboti 20–30 minučių, geriausia vaikštinėti, kai oras atšąla ne daugiau kaip iki minus penkių laipsnių. Mažylis neturėtų ištisai dūkti – pasiūlykite jam ramesnes pramogas. Ką tik kvėpavimo takų infekcija sirgusio vaiko neveskite į judrias gatves, kuriose jis kvėpuos automobilių teršalais, verčiau pavaikštinėkite parke, kur daugiau spygliuočių medžių. Sveikstančiam vaikui netinkamos vietos, kuriose susiburia daug žmonių.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
